Translations by Jonas Geležis
Jonas Geležis has submitted the following strings to this translation. Contributions are visually coded: currently used translations, unreviewed suggestions, rejected suggestions.
| 5. |
\newglossaryentry{Access Point}{name={Access Point}, description={An Access Point is a devices that allows for a wireless connection to a wireless network using Wi-Fi, Bluetooth, etc.}}
|
|
| 2010-08-21 |
\newglossaryentry{Access Point}{name={Prieigos taškas}, description={Prieigos taškas yra įrenginys įgalinantis bevielį ryšį su bevieliu tinklu naudojant Wi-Fi, Bluetooth, ir t.t.}}
|
|
| 8. |
\newglossaryentry{decrypted}{name={decrypted}, description={When you decrypt an encrypted file it becomes \gls{decrypted}, and viewable. Encrypted files on Ubuntu are not recognizable in any language, they are just a string of random numbers and letters until they are \gls{decrypted} using a password.}}
|
|
| 2010-08-21 |
\newglossaryentry{decrypted}{name={iššifruotas}, description={Kai jūs iššifruojate užšifruotą failą, jis tampa iššifruotu (žr.: \gls{decrypted}) ir peržiūrimu. Užšifruoti failai Ubuntu yra neatpažįstami jokioje kalboje, jie tiesiog yra eilutė atsitiktinių skaičių ir raidžių iki tol, kol jie iššifruojami (žr.: \gls{decrypted}) naudojant slaptažodį.}}
|
|
| 9. |
\newglossaryentry{desktop environment}{name={desktop environment}, description={A generic term to describe a \acronym{GUI} interface for humans to interact with computers. There are many desktop environments such as \acronym{GNOME}, \acronym{KDE}, \acronym{XFCE} and \acronym{LXDE} just to name a few.}}
|
|
| 2010-08-21 |
\newglossaryentry{desktop environment}{name={darbalaukio aplinka}, description={Bendras terminas apibūdinti \acronym{GUI} sąsają žmonėms sąveikauti su kompiuteriais. Yra daug darbalaukio aplinkų tokių kaip \acronym{GNOME}, \acronym{KDE}, \acronym{XFCE} ir \acronym{LXDE} įvardinant keletą.}}
|
|
| 10. |
\newglossaryentry{DHCP}{name={\acronym{DHCP}}, description={\acronym{DHCP} stands for \emph{Dynamic Host Configuration Protocol}, it is used by a \acronym{DHCP} \gls{server} to assign computers on a network an \acronym{IP} address automatically.}}
|
|
| 2010-08-21 |
\newglossaryentry{DHCP}{name={\acronym{DHCP}}, description={\acronym{DHCP} reiškia \emph{Dynamic Host Configuration Protocol} (liet. dinaminis stočių konfigūravimo protokolas), jį naudoja \acronym{DHCP} serveris (žr.: \gls{server}) kompiuteriams esantiems tinkle priskirti \acronym{IP} adresus automatiškai.}}
|
|
| 12. |
\newglossaryentry{distribution}{name={distribution}, description={A \gls{distribution} is a collection of software that is already compiled and configured ready to be installed. Ubuntu is an example of a distribution.}}
|
|
| 2010-08-21 |
\newglossaryentry{distribution}{name={distribucija}, description={Distribucija (žr.: \gls{distribution}) yra programinės įrangos rinkinys, kuris jau sukompiliuotas ir sukonfigūruotas diegimui. Ubuntu yra distribucijos pavyzdys.}}
|
|
| 13. |
\newglossaryentry{dual-booting}{name={dual-booting}, description={\gls{dual-booting} is the process of being able to choose one of two different operating systems currently installed on a computer from the boot menu, once selected your computer will then boot into whichever operating system you chose at the boot menu. Dual booting is a generic term, and can refer to more than two operating systems.}}
|
|
| 2010-08-22 |
\newglossaryentry{dual-booting}{name={dvejopas paleidimas}, description={Dvejopas paleidimas (žr.: \gls{dual-booting}) yra galėjimo pasirinkti, iš įkrovos meniu vieną iš dviejų skirtingų operacinių sistemų, šiuo metu įdiegtų jūsų kompiuteryje, procesas, kai bus atliktas pasirinkimas, kompiuteris įkraus bet kurią sistemą, kurią pasirinkote įkrovos meniu. Dvejopas paleidimas yra bendras terminas ir gali būti taikomas daugiau nei dviem operacinėms sistemoms.}}
|
|
| 15. |
\newglossaryentry{GNOME}{name={\acronym{GNOME}}, description={\acronym{GNOME} (which once stood for \acronym{GNU} Network Object Model Environment) is the default desktop environment used in Ubuntu.}}
|
|
| 2010-08-22 |
\newglossaryentry{GNOME}{name={\acronym{GNOME}}, description={\acronym{GNOME} (kadaise simbolizavo \acronym{GNU} Network Object Model Environment (liet. tinklo objekto modelio aplinka)) yra numatytoji darbalaukio aplinka naudojama Ubuntu.}}
|
|
| 17. |
\newglossaryentry{ISP}{name={\acronym{ISP}}, description={\acronym{ISP} stands for \emph{Internet Service Provider}, an \acronym{ISP} is a company that provides you with your Internet connection.}}
|
|
| 2010-08-22 |
\newglossaryentry{ISP}{name={\acronym{ISP}}, description={\acronym{ISP} reiškia \emph{Internet Service Provider} (interneto paslaugų tiekėjas), \acronym{ISP} yra kompanija jums teikianti jūsų interneto ryšį.}}
|
|
| 18. |
\newglossaryentry{kernel}{name={kernel}, description={A kernel is the central portion of a Unix-based operating system, responsible for running applications, processes, and providing security for the core components.}}
|
|
| 2010-08-22 |
\newglossaryentry{kernel}{name={branduolys}, description={Branduolys yra centrinė Unix tipo operacinės sistemos dalis, atsakinga už programų, procesų leidimą ir suteikianti apsaugą pagrindiniams komponentams.}}
|
|
| 19. |
\newglossaryentry{Live CD}{name={Live CD}, description={A \gls{Live CD} allows you to try out an operating system before you actually install it, this is useful for testing your hardware, diagnosing problems and recovering your system.}}
|
|
| 2010-08-21 |
\newglossaryentry{Live CD}{name={Live CD}, description={A \gls{Live CD} leidžia jums išmėginti operacinę sistemą dar prieš ją įdiegiant, tai naudinga jūsų aparatinės dalies išmėginimui, problemų diagnozavimui ir jūsų sistemos atstatymui.}}
|
|
| 22. |
\newglossaryentry{minimize}{name={minimize}, description={When you minimize an open application, the window will no longer be shown. If you click on a minimized application's panel button, it will then be restored to its normal state and allow you to interact with it.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{minimize}{name={minimizuoti}, description={Kai jūs minimizuojate atvertą programą, jos langas daugiau nebebus rodomas. Jeigu jūs paspausite minimizuotos programos skydelio mygtuką, programa bus atstatyta į normalią padėtį ir leis jums sąveikauti su ja.}}
|
|
| 23. |
\newglossaryentry{notification area}{name={notification area}, description={The notification area is an applet on the panel that provides you with all sorts of information such as volume control, the current song playing in Rhythmbox, your Internet connection status and email status.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{notification area}{name={informacinių pranešimų sritis}, description={Informacinių pranešimų sritis yra programėlė skydelyje, kuri pateikia įvairią informaciją, tokią kaip garso valdymas, dabar grojanti daina Rhythmbox muzikos grotuve, jūsų interneto ryšio būsena ir elektroninio pašto būsena.}}
|
|
| 25. |
\newglossaryentry{package}{name={package}, description={Packages contain software in a ready-to-install format. Most of the time you can use the \gls{Software Center} instead of manually installing packages. Packages have a .deb extension in Ubuntu.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{package}{name={paketas}, description={Paketai talpina savyje programinę įrangą paruoštame diegimui formate. Didžiąją laiko dalį galite naudoti programinės įrangos centrą (žr.: \gls{Software Center}) užuot rankiniu būdų diegę paketus. Paketai turi .deb plėtinį Ubuntu.}}
|
|
| 28. |
\newglossaryentry{partition}{name={partition}, description={A partition is an area of allocated space on a hard drive where you can put data.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{partition}{name={disko skaidinys}, description={Disko skaidinys yra išskirta kietojo disko vietos sritis, kurioje galite laikyti duomenis.}}
|
|
| 29. |
\newglossaryentry{partitioning}{name={partitioning}, description={\gls{partitioning} is the process of creating a \gls{partition}.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{partitioning}{name={disko skaidymas}, description={Disko skaidymas (žr.: \gls{partitioning}) yra procesas apimantis disko skaidinio sukūrimą.}}
|
|
| 31. |
\newglossaryentry{proprietary}{name={proprietary}, description={Software made by companies that don't release their source code under an open source license.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{proprietary}{name={nuosavybinė programinė įranga}, description={Programinė įranga kuriama kompanijų, kurios neišleidžia programinės įrangos kodo pagal atvirojo kodo licenciją.}}
|
|
| 32. |
\newglossaryentry{router}{name={router}, description={A router is a specially designed computer that using its software and hardware, routes information from the Internet to a network. It is also sometimes called a gateway.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{router}{name={maršrutizatorius}, description={Maršrutizatorius yra specialiai sukonstruotas kompiuteris, kuris naudodamasis savo programine ir aparatine įranga, nukreipia informaciją iš interneto į tinklą. Taip pat jis kartais vadinamas tinklo interfeisu.}}
|
|
| 39. |
\newglossaryentry{wireless connection}{name={wireless connection}, description={A wireless connection involves no cables of any sort and instead uses a wireless signal to communicate with either a \gls{router}, access point or computer.}}
|
|
| 2010-08-23 |
\newglossaryentry{wireless connection}{name={bevielis ryšys}, description={Bevielis ryšys nenaudoja jokio tipo kabelių ir vietoje to panaudoja bevielį signalą komunikavimui su maršrutizatoriumi (žr.: \gls{router}), prieigos tašku arba kompiuteriu.}}
|
|
| 43. |
\AddToShipoutPicture*{\put(0,0){\includegraphics[width=\paperwidth,height=\paperheight]{titlepage/halftitlepage-\polang.pdf}}}
|
|
| 2010-08-24 |
\AddToShipoutPicture*{\put(0,0){\includegraphics[width=\paperwidth,height=\paperheight]{titlepage/halftitlepage-\polang.pdf}}}
|
|
| 44. |
\makeatother
|
|
| 2010-08-24 |
\makeatother
|
|
| 45. |
\pdfbookmark[0]{\titlepagecaption}{pdfbookmark:title-page} \frontcover
|
|
| 2010-08-24 |
\pdfbookmark[0]{\titlepagecaption}{pdfbookmark:title-page} \frontcover
|
|
| 46. |
\begingroup
|
|
| 2010-08-24 |
\begingroup
|
|
| 47. |
Copyright \textcopyright{} \the\year{} by The Ubuntu Manual Team. Some rights reserved. \ccbysa
|
|
| 2010-08-24 |
Autorinės teisės \textcopyright{} \the\year{} Ubuntu Manual komandos. Kai kurios teisės saugomos. \ccbysa
|
|
| 48. |
This work is licensed under the Creative Commons Attribution--Share Alike 3.0 License. To view a copy of this license, see \hyperref[ch:license]{Appendix~}\ref{ch:license}, visit \url{http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/}, or send a letter to Creative Commons, 171 Second Street, Suite 300, San Francisco, California, 94105, USA.
|
|
| 2010-08-24 |
Šis darbas licencijuotas Creative Commons Attribution--Share Alike 3.0 licencija. Norėdami peržiūrėti šios licencijos kopiją, žiūrėkite \hyperref[ch:license]{Appendix~}\ref{ch:license}, aplankykite \url{http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0/}, arba atsiųskite laišką, adresu: Creative Commons, 171 Second Street, Suite 300, San Francisco, California, 94105, USA.
|
|
| 49. |
\textit{\plaintitle} can be downloaded for free from \url{http://ubuntu-manual.org/}. We permit and even encourage you to distribute a copy of this book to colleagues, friends, family, and anyone else who might be interested.
|
|
| 2010-08-24 |
\textit{\plaintitle} gali būti parsisiųstas nemokamai iš \url{http://ubuntu-manual.org/}. Mes leidžiame ir netgi skatiname jus platinti šios knygos kopiją kolegoms, draugams, šeimai ir bet kam kas gali būti susidomėję.
|
|
| 50. |
\textit{\plaintitle} can be purchased from \url{\printurl}. A printed copy of this book can be ordered for the price of printing and delivery. An electronic copy of this book can be downloaded for free. We permit and even encourage you to distribute a copy of this book to colleagues, friends, family, and anyone else who might be interested.
|
|
| 2010-08-24 |
\textit{\plaintitle} gali būti įsigytas iš \url{\printurl}. Spausdinta šios knygos versija gali būti užsakyta už spausdinimo ir pristatymo kainą. Elektroninė šios knygos kopija gali būti atsisiunčiama nemokamai. Mes leidžiame ir netgi skatiname jus platinti šios knygos kopiją kolegoms, draugams, šeimai ir bet kam kas gali būti susidomėję.
|
|
| 51. |
\url{http://ubuntu-manual.org}
|
|
| 2010-08-24 |
\url{http://ubuntu-manual.org}
|
|
| 52. |
Second Edition
|
|
| 2010-08-24 |
Antrasis leidimas
|
|
| 53. |
\noindent\revinfo{164}{2010-08-11 23:04:02 +0100}
|
|
| 2010-08-24 |
\noindent\revinfo{164}{2010-08-11 23:04:02 +0100}
|
|
| 59. |
Our goal is to cover the basics of Ubuntu (such as installation and working with the desktop) as well as guide you through some of the most popular applications. We designed this guide to be simple to follow, with step-by-step instructions and plenty of screenshots, allowing you to discover the potential of your new Ubuntu system even if you are a novice computer user or are migrating from another operating system for the first time.
|
|
| 2010-08-25 |
Mūsų tikslas yra aprėpti Ubuntu sistemos pagrindus (tokius kaip diegimas ir darbas su darbastaliu), taipogi, supažindinti su kai kuriomis iš populiariausių programų. Mes sudarėme šį vadovą taip, kad jis būtų lengvai suprantamas, su pateikiamomis žingsnis po žingsnio instrukcijomis ir didele gausa ekrano nuotraukų, kas leis Jums pažinti naujosios Jūsų Ubuntu sistemos potencialą, net tuo atveju, jei esate pradedantis kompiuterių vartotojas arba pirmą kartą migruojate iš kitos operacinės sistemos.
|
|
| 60. |
Please bear in mind that this guide is still very much a work in progress and always will be. It is written specifically for Ubuntu 10.04 \acronym{LTS}, and although we have aimed to not limit our instructions to this version, it is unavoidable that some things will change over the life of Ubuntu. Whenever a new version of Ubuntu is released, we will incorporate any changes into our guide, and make a new version available at \url{http://www.ubuntu-manual.org}.
|
|
| 2010-08-25 |
Prašome nepamiršti, jog šis vadovas vis dar yra tebeplėtojamas ir visada toks išliks. Vadovas parašytas konkrečiai Ubuntu 10.04 \acronym{LTS} operacinei sistemai, ir nors mes siekėme neapsiriboti nurodymais tik šiai versijai, tačiau neišvengiama, kad tam tikri dalykai keisis Ubuntu sistemai vystantis. Su kiekvienos naujos Ubuntu operacinės sistemos išleidimu, mes įtrauksime visus pakeitimus į šį vadovą ir padarysime naują versiją prieinamą iš \url{http://www.ubuntu-manual.org}.
|
|
| 61. |
\emph{Getting Started with Ubuntu 10.04} is not intended to be a comprehensive Ubuntu instruction manual. It is more like a quick-start guide that will get you doing the things you need to do with your computer quickly and easily, without getting bogged down with technical details.
|
|
| 2010-08-29 |
\emph{Pirmieji žingsniai su Ubuntu 10.04} nėra skirtas būti išsamiu Ubuntu sistemos mokymo vadovu. Tai labiau greitos pradžios vadovas padėsiantis atlikti Jums reikiamus dalykus su savo kompiuteriu greitai ir lengvai, užuot apkrovęs techninėmis smulkmenomis.
|
|
| 62. |
If you are after more detail, there are excellent resources available at \url{http://help.ubuntu.com}. Ubuntu's built-in system documentation is also very useful for accessing help on specific topics, and can be found by clicking \menu{System\then Help and Support} in Ubuntu. \marginnote{More information about Ubuntu's online and system documentation can be found in \chaplink{ch:learning-more}.}If something isn't covered here, chances are you will find the information you are looking for in one of those locations. We will try our best to include links to more detailed help wherever we can.
|
|
| 2010-08-29 |
Jeigu Jums reikia daugiau informacijos, puikūs šaltiniai pasiekiami iš \url{http://help.ubuntu.com}. Ubuntu sistemoje pateikiama sistemos dokumentacija taipogi naudinga ieškant pagalbos konkrečiais klausimais ir gali būti pasiekta paspaudus Ubuntu sistemos meniu \menu{System\tada Help and Support}. \marginnote{Daugiau informacijos apie Ubuntu internetinę ir sisteminę dokumentacijas galima rasti \chaplink{ch:learning-more}.} Jei kas nors čia nėra aprašyta, yra tikimybė, kad informaciją, kurios ieškote, rasite vienoje iš nurodytų vietų. Kur tik įmanoma, stengsimės pateikti nuorodas į išsamesnę pagalbą.
|
|
| 64. |
Ubuntu!philosophy of|(
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu!philosophy of|(
|
|
| 65. |
Ubuntu!definition of
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu!definition of
|
|
| 67. |
Ubuntu!philosophy of|)
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu!philosophy of|)
|
|
| 69. |
Ubuntu promise
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu pažadai
|
|
| 73. |
Ubuntu's core applications are all free and open source. We want you to use free and open source software, improve it, and pass it on.
|
|
| 2010-09-04 |
Ubuntu sistemos esminės programos yra nemokamos ir atvirojo kodo. Mes norime, kad naudotumėtės nemokama ir atvirojo kodo programine įranga, ją patobulintumėte ir perduotumėte naudotis kitiems.
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu sistemos esminės programos yra nemokamas ir atvirojo kodo. Mes norime, kad naudotumėtės nemokama ir atvirojo kodo programine įranga, ją patobulintumėte ir perduotumėte naudotis kitiems.
|
|
| 75. |
Ubuntu!history of|(
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu!history of|(
|
|
| 76. |
Ubuntu was conceived in 2004 by \Index[Shuttleworth, Mark]{Mark Shuttleworth}, a successful South African entrepreneur, and his company \Index[Canonical]{\gls{Canonical}}. \marginnote{Canonical is the company that provides financial and technical support for Ubuntu. It has employees based around the world who work on developing and improving the operating system, as well as reviewing work submitted by volunteer contributors. To learn more about Canonical, go to \url{http://www.canonical.com}.} Shuttleworth recognized the power of Linux and open source, but was also aware of weaknesses that prevented mainstream use.
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu sistema buvo sumanyta 2004 \Index[Shuttleworth, Mark]{Mark'o Shuttleworth'o}, sėkmingo Pietų Afrikos verslininko, ir jo kompanijos \Index[Canonical]{\gls{Canonical}}. \marginnote{Canonical yra kompanija teikianti finansinį ir techninį palaikymą Ubuntu sistemai. Ji turi darbuotojų visame pasaulyje, kurie kuria ir vysto operacinę sistemą, taip pat peržiūri savanorių pagalbininkų pateiktus darbus. Norėdami sužinoti daugiau apie Canonical, aplankykite \url{http://www.canonical.com}.} Shuttleworth'as suvokė Linux ir atvirojo kodo stipriąsias puses, tačiau suprato ir silnąsias vietas, kurios trukdė visuotinio naudojimo paplitimui.
|
|
| 77. |
\Index[Shuttleworth, Mark]{Shuttleworth} set out with clear intentions to address these weaknesses and create a system that was easy to use, completely free (see \chaplink{ch:learning-more} for the complete definition of ``free''), and could compete with other mainstream operating systems. With the \Index{Debian} system as a base, \Index[Shuttleworth, Mark]{Shuttleworth} began to build Ubuntu. Using his own funds at first, installation \acronym{CD}s were pressed and shipped worldwide at no cost to the end user. Ubuntu spread quickly, the size of the community rapidly increased, and it soon became the most popular Linux \gls{distribution} available.
|
|
| 2010-08-29 |
\Index[Shuttleworth, Mark]{Shuttleworth'as} ėmėsi veiklos su aiškiais ketinimais ištaisyti šias silpnybes ir sukurti sistemą, kurią būtų lengva naudoti, kuri būtų visiškai laisva (žr.: \chaplink{ch:learning-more} pilnam žodžio "laisvas" apibrėžimui), ir galėtų konkuruoti su kitomis visuotinai paplitusiomis operacinėmis sistemomis. Naudojantis \Index{Debian} sistema, kaip pagrindu, \Index[Shuttleworth, Mark]{Shuttleworth'as} pradėjo kurti Ubuntu sistemą. Pradžioje, naudojant jo paties lėšas, diegimo \acronym{CD} diskai buvo gaminami ir pristatomi visame pasaulyje, nemokamai galutiniam vartotojui. Ubuntu sistema plito greitai, bendruomenės dydis sparčiai išaugo, ir netrukus ši sistema tapo populiariausia Linux distribucija (žr.: \gls{distribution}).
|
|
| 78. |
With more people working on the project than ever before, Ubuntu continues to see improvement to its core features and hardware support, and has gained the attention of large organizations worldwide. For example, in 2007, \Index{Dell} began a collaboration with \Index{Canonical} to sell computers with Ubuntu preinstalled. Additionally, in 2005, the French Police began to transition their entire computer infrastructure to a variant of Ubuntu\dash a process which has reportedly saved them ``millions of euros'' in licensing fees for Microsoft Windows. By the year 2012, the French Police anticipates that all of their computers will be running Ubuntu. \Index{Canonical} profits from this arrangement by providing technical support and custom-built software.
|
|
| 2010-08-29 |
Prie projekto dirbant daugiau žmonių nei kada nors anksčiau, Ubuntu sistema ir toliau susilaukia patobulinimų savo esminėse ypatybėse ir aparatinės įrangos palaikyme, bei atkreipė didelių organizacijų dėmesį visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2007 metais, \Index{Dell} pradėjo bendradarbiavimą su \Index{Canonical} pardavinėdama kompiuterius su iš anksto įdiegta Ubuntu operacine sistema. Taipogi, 2005 metais, Prancūzijos policija pradėjo visos jų kompiuterių infrastruktūros perėjimą prie Ubuntu\dash atmainos, kaip pranešama šio proceso pasekoje sutaupant "milijonus eurų", kuriuos būtų reikėję sumokėti licencijavimo mokesčiams už Microsoft Windows sistemas. Prancūzijos policija tikisi, kad iki 2012 metų, visi jų kompiuteriai bus su Ubuntu operacine sistema. \Index{Canonical} uždirba iš šio susitarimo teikdama techninį palaikymą ir specifinę programinę įrangą.
|
|
| 79. |
\marginnote{For information on Ubuntu Server Edition, and how you can use it in your company, visit \url{http://www.ubuntu.com/server/features}.} While large organizations often find it useful to pay for support services, \Index[Shuttleworth, Mark]{Shuttleworth} has promised that the Ubuntu desktop system will always be free. As of 2010, Ubuntu is installed on nearly 2\% of the world's computers. This equates to millions of users worldwide, and is growing each year.
|
|
| 2010-08-29 |
\marginnote{Norėdami informacijos apie Ubuntu Server sistemos leidimą, ir kaip ją galite panaudoti savo kompanijoje, aplankykite \url{http://www.ubuntu.com/server/features}.} Nors didelės organizacijos dažnai mato naudą mokėti už palaikymo paslaugas, \Index[Shuttleworth, Mark]{Shuttleworth'as} pažadėjo, kad Ubuntu operacinė sistema skirta staliniams kompiuteriams visada bus nemokama. 2010-ųjų metų duomenimis, Ubuntu operacinė sistema yra įdiegta beveik 2\% pasaulio kompiuterių. Tai prilygsta milijonams vartotojų visame pasaulyje, ir šis skaičius auga kiekvienais metais.
|
|
| 80. |
Ubuntu!history of|)
|
|
| 2010-08-29 |
Ubuntu!history of|)
|
|
| 82. |
Linux|(
|
|
| 2010-08-31 |
Linux|(
|
|
| 83. |
Ubuntu is built on the foundation of Linux, which is a member of the \Index{Unix} family. \Index{Unix} is one of the oldest types of operating systems and has provided reliability and security in professional applications for almost half a century. Many servers around the world that store data for popular websites (such as YouTube and Google) run some variant of a \Index{Unix} system. The Linux \Index{kernel} is best described as the core, or almost the brain, of the operating system.
|
|
| 2010-08-31 |
Ubuntu sistema sukurta naudojant kaip pagrindą Linux, kuris yra \Index{Unix} šeimos narys. \Index{Unix} yra vienas iš seniausių operacinių sistemų tipų ir teikė saugumą ir profesionalias programas beveik pusę amžiaus. Daugelis serverių visame pasaulyje, talpinančių populiuarias svetaines (tokias kaip YouTube ir Google), valdo kokia nors sistemos \Index{Unix} atmaina. Linux branduolys \Index{kernel} yra geriausiai apibūdinamas kaip branduolys, beveik kaip operacinės sistemos smegenys.
|
|
| 84. |
The Linux \Index{kernel} is the shift manager of the operating system; it is responsible for allocating memory and processor time. It can also be thought of as the program which mangages any and all programs on the computer itself.
|
|
| 2010-08-31 |
Linux branduolys \Index{kernel} yra operacinės sistemos pamainų valdytojas; jis atsakingas už atminties ir procesoriaus laiko išskyrimą. Apie jį galima taip pat galvoti kaip apie programą, kuri valdo visas įmanomas programas vykdomas kompiuteryje.
|
|
| 85. |
\marginnote{While modern graphical \glspl{desktop environment} have generally replaced early command-line interfaces, the command line can still be a quick and efficient way of performing many tasks. See \chaplink{ch:command-line} for more information, and \chaplink{ch:the-ubuntu-desktop} to learn more about \gls{GNOME} and other desktop environments.} Linux was designed from the ground up with security and hardware compatibility in mind, and is currently one of the most popular \Index{Unix}-based operating systems. One of the benefits of Linux is that it is incredibly flexible and can be configured to run on almost any device\dash from the smallest micro-computers and cellphones to larger super-computers. \Index{Unix} was entirely command line--based until graphical user interfaces (\glspl{GUI}) began to emerge in the early 1990s.
|
|
| 2010-09-04 |
\marginnote{Nors šiuolaikinės darbastalio aplinkos (žr.: \glspl{desktop environment}) iš esmės pakeitė ankstyvąsias komandinės eilutės sąsajas, tačiau komandinė eilutė vis dar gali būti greitas ir veiksmingas būdas daugeliui užduočių atlikti. Daugiau informacijos rasite \chaplink{ch:command-line} ir \chaplink{ch:the-ubuntu-desktop} norėdami sužinoti daugiau apie \gls{GNOME} ir kitas darbastalio aplinkas.} Linux buvo projektuojama nuo pat pradžios galvojant apie saugumą ir aparatinės įrangos suderinamumą ir šiuo metu yra viena iš populiariausių operacinių sistemų, sukurtų \Index{Unix} pagrindu. Vienas iš Linux privalumų yra neįtikėtinas pritaikomumas ir galimybė sukonfigūruoti veikimui beveik bet kokiame įrenginyje\dash nuo mažiausių mikrokompiuterių ir telefonų iki didesnių superkompiuterių. \Index{Unix} buvo pilnai pagrįsta vien tik komandine eilute, prieš pasirodant pirmosioms grafinėms vartotojo sąsajoms (žr.: \glspl{GUI}) ankstyvais 1990-aisiais metais.
|
|
| 86. |
\marginnote{A \emph{desktop environment} is a sophisticated and integrated user interface that provides the basis for humans to interact with a computer using a monitor, keyboard and a mouse.} These early \acronym{GUI}s were difficult to configure and clunky at best, and generally only used by seasoned computer programmers. In the past decade, however, graphical user interfaces have come a long way in terms of usability, reliability, and appearance. Ubuntu is just one of many different Linux \emph{distributions}, \marginnote{To learn more about Linux distributions, see \chaplink{ch:learning-more}.} and uses one of the more popular graphical desktop environments called \acronym{GNOME}.
|
|
| 2010-09-04 |
\marginnote{\emph{Darbastalio aplinka} yra įmantri ir integruota vartotojo sąsaja, suteikianti bazines priemones žmonėms sąveikauti su kompiuteriu panaudojant monitorių, klaviatūrą ir pelę.} Šios ankstyvosios grafinės vartotojo sąsajos (\acronym{GUI}) buvo sunkiai konfigūruojamos ir mažų mažiausiai nepatogios, bei paprastai naudojamos tik užkietėjusių kompiuterių programuotojų. Preitame dešimtmetyje, visgi, grafinės vartotojo sąsajos nuėjo ilgą tobulinimo kelią kalbant apie naudojamumą, patikimumą ir išvaizdą. Ubuntu tėra tik viena iš daugelio skirtingų Linux \emph{distribucijų}, \marginnote{Norėdami daugiau sužinoti apie Linux distribucijas, žiurėkite \chaplink{ch:learning-more}.} ir naudoja vieną iš populiaresnių darbastalio aplinkų vadinamą \acronym{GNOME}.
|
|
