Translations by Mantas Kriaučiūnas
Mantas Kriaučiūnas has submitted the following strings to this translation. Contributions are visually coded: currently used translations, unreviewed suggestions, rejected suggestions.
| 1 → 23 of 23 results | First • Previous • Next • Last |
| 13. |
\newglossaryentry{kernel}{name={kernel}, description={A kernel is the central portion of a Unix-based operating system, responsible for running applications, processes, and providing security for the core components.}}
|
|
| 2011-01-04 |
\newglossaryentry{kernel}{name={branduolys}, description={Branduolys yra centrinė Unix pagrindu sukurtos operacinės sistemos dalis, atsakinga už programų bei procesų veikimą ir esminių komponentų apsaugą.}, plural={branduoliai}}
|
|
| 59. |
Shuttleworth set out with clear intentions to address these weaknesses and create a system that was easy to use, completely free (see \chaplink{ch:learning-more} for the complete definition of ``free''), and could compete with other mainstream operating systems. With the Debian system as a base, Shuttleworth began to build Ubuntu. Using his own funds at first, installation \acronym{CD}s were pressed and shipped worldwide at no cost to the end user. Ubuntu spread quickly, the size of the community rapidly increased, and it soon became the most popular Debian-based Linux distribution available.
|
|
| 2011-11-26 |
Shuttleworth išsikėlė tikslą pašalinti šiuos trūkumus ir sukurti sistemą, kuria būtų paprasta naudotis, ji būtų visiškai laisva (norėdami sužinoti tikslų laisvos programinės įrangos apibrėžimą, skaitykite skyrių \chaplink{ch:learning-more}) ir galėtų varžytis su kitomis pagrindinėmis operacinėmis sistemomis. Paėmus Debian operacinę sistemą kaip pagrindą, Shuttleworth pradėjo kurti Ubuntu. Jo asmeninėmis lėšomis buvo nemokamai gaminami ir siunčiami įdiegimo kompaktiniai diskai naudotojams iš viso pasaulio. Ubuntu greitai išplito ir bendruomenė sparčiai išaugo, todėl gan greitai ji tapo pačiu populiariausiu Debian pagrindu sukurtu Linux distributyvu.
|
|
| 113. |
When you are finished exploring, restart your computer by clicking the ``Power'' button in the top right corner of your screen (circle with a line through the top) and then select \menu{Restart.} Follow the prompts that appear on screen, including removing the Live \acronym{CD} and pressing \keystroke{Enter} when instructed, and then your computer will restart. As long as the Live \acronym{CD} is no longer in the drive, your computer will return to its original state as though nothing ever happened!
|
|
| 2010-12-30 |
Kai baigsite tyrinėti, paprasčiausiai paleiskite kompiuterį iš naujo, paspausdami viršutiniame dešiniajame kampe esančią piktogramą (apskritimas su brūkšneliu viršuje) ir pasirinkdami \menu{Paleisti iš naujo\ldots}. Sekite ekrane pasirodančius pranešimus, įskaitant pranešimą, prašantį išimti Live \acronym{CD} ir paspausti \keystroke{Enter} \dash tuomet kompiuteris pasileis iš naujo. Kai Live \acronym{CD} bus išimtas, pamatysite, kad kompiuteris sugrįžo į ankstesnę būseną tarsi nieko ir nebuvo nutikę!
|
|
| 164. |
Require my password to login and decrypt my home folder
|
|
| 2010-12-30 |
Reikalauti slaptažodžio prisijungiant ir iššifruojant mano namų aplanką
|
|
| 208. |
\screenshot{02-window-buttons.png}{ss:window-buttons}{The close, minimize, and maximize buttons are on the top-left corner of windows.}
|
|
| 2010-12-30 |
\screenshot{02-window-buttons.png}{ss:window-buttons}{Uždarymo, sumažinimo ir išdidinimo mygtukai yra viršutiniame kairiajame arba dešiniajame langų kampe.}
|
|
| 247. |
You can use the \menu{Preferences} sub-menu to modify the appearance of the desktop and windows, assign a default printer, designate keyboard shortcuts, change the entries listed in the \menu{Applications} menu, edit network connections, and change mouse settings, among other options.
|
|
| 2010-12-01 |
\menu{Nustatymai} submeniu galite naudoti darbastalio ir langų išvaizdos keitimui, pagrindinio spausdintuvo nustatymui, klaviatūros klavišų susiejimams, \menu{Programos} meniu punktų tvarkymui, tinklo ryšių, pelės nustatymų keitimui ir t.t.
|
|
| 322. |
When you have finished working on your computer, you can choose to log out, suspend, restart, or shut down through the session menu on the far right side of the top panel. You can also quickly access these options by pressing the \keystroke{Ctrl+Alt+Del} keys.
|
|
| 2010-12-05 |
Kai baigiate darbą kompiuteriu, viršutinio skydelio dešiniam kampe esančiame seanso meniu galite pasirinkti atsijungimą, sustabdymą (užmigdymą), paleidimą iš naujo ar išjungimą. Šiuos veiksmus galite pasiekti ir paspausdami klavišus \keystroke{Ctrl+Alt+Del}.
|
|
| 325. |
Suspend
|
|
| 2010-12-05 |
Užmigdymas
|
|
| 328. |
Hibernate is similar to suspend, except that instead of saving your session to memory, hibernate will save your session to the hard disk. This takes a little longer, but with the added benefit that hibernation uses no power while it is in a hibernated state.
|
|
| 2010-12-05 |
Hibernavimas yra panašus į sustabdymą (užmigdymą), tačiau jūsų darbo seansas išsaugomas ne operatyviojoje atmintyje, o standžiajame diske. Tai užtrunka šiek tiek ilgiau, o privalumas \dash hibernavimo būsenoje nenaudojama energija, tad nėra rizikos prarasti duomenis.
|
|
| 384. |
Switch to the \button{\acronym{IP}v4 Settings} tab.
|
|
| 2010-12-01 |
Pasirinkite kortelę \button{\acronym{IP}v4 parametrai}.
|
|
| 496. |
If a page is loading too slowly or you no longer wish to view a page, click on the \button{Stop} button.
|
|
| 2010-12-05 |
Jei puslapis siunčiamas per ilgai arba nebenorite jo žiūrėti spauskite mygtuką \button{Stabdyti}.
|
|
| 1101. |
Displays
|
|
| 2011-10-01 |
Ekranai ir vaizduokliai
|
|
| 1110. |
Setting up your screen resolution
|
|
| 2011-10-01 |
Ekrano raiškos nustatymas
|
|
| 1512. |
Partition table entries are not in disk order
|
|
| 2018-10-15 |
Skirsnių lentelės įrašai nesurikiuoti pagal realų išsidėstymą laikmenoje
|
|
| 1577. |
Distribution families
|
|
| 2010-12-01 |
Distributyvų šeimos
|
|
| 1580. |
The most significant difference between Debian-based and Red Hat-based distributions is the system each uses for installing and updating software. These systems are called ``package management systems.''\marginnote{\textbf{Package management systems} are the means by which users can install, remove, and organize software installed on computers with open source operating systems like Ubuntu.} Debian software packages are \acronym{deb} files, while Red Hat software packages are \acronym{rpm} files. For more information about package management, see \chaplink{ch:software-management}.
|
|
| 2011-01-06 |
Pagrindinis skirtumas tarp Debian ir Red Hat pagrindu sukurtų distributyvų yra programinės įrangos įdiegimo ir atnaujinimo sistemose. Šios sistemos vadinamos „paketų valdymo sistemomis“. \marginnote{\textbf{Paketų valdymo sistemos} \dash tai įrankiai, kuriais naudotojai gali įdiegti, pašalinti bei valdyti programinę įrangą kompiuteriuose su laisva operacine sistema (kaip Ubuntu).} Debian programinės įrangos paketai yra \acronym{deb} formato failai, o Red Hat programinės įrangos paketai yra \acronym{rpm} formato failai. Daugiau informacijos apie paketų valdymą rasite skyriuje \chaplink{ch:software-management}.
|
|
| 2010-12-30 |
Esminis skirtumas tarp Debian ir Red Hat pagrindu sukurtų distributyvų yra programinės įrangos įdiegimo ir atnaujinimo sistemos. Šios sistemos vadinamos ``paketų valdymo sistemomis''. \marginnote{\textbf{Paketų valdymo sistemos} \dash tai įrankiai, kuriais naudotojai gali įdiegti, pašalinti bei valdyti programinę įrangą kompiuteriuose su laisva operacine sistema (kaip Ubuntu).} Debian programinės įrangos paketai yra \acronym{deb} formato failai, o Red Hat programinės įrangos paketai yra \acronym{rpm} formato failai. Daugiau informacijos apie paketų valdymą rasite skyriuje \chaplink{ch:software-management}.
|
|
| 2010-12-01 |
Labiausiai pastebimas skirtumas tarp Debian pagrindu ir Red Hat pagrindu sukurtų distributyvų yra programinės įrangos įdiegimo ir atnaujinimo sistemose. Šios sistemos vadinamos "paketų valdymo sistemomis''.\marginnote{\textbf{Paketų valdymo sistemos} nurodo būdus, kuriais naudotojai gali įdiegti, pašalinti bei valdyti programinę įrangą, įdiegtą kompiuteryje su atvirojo kodo operacine sistema kaip Ubuntu.} Debian programinės įrangos paketai yra \acronym{deb} formato failai, o Red Hat programinės įrangos paketai yra \acronym{rpm} formato failai. Daugiau informacijos apie paketų valdymą rasite skyriuje \chaplink{ch:software-management}.
|
|
| 1581. |
You will also find distributions that have been specialized for certain tasks. Next, we'll describe these versions of Ubuntu and explain the uses for which each has been developed.
|
|
| 2010-12-01 |
Jūs taip pat rasite tam tikroms užduotims pritaikytų distributyvų. Toliau mes apibūdinsime šias Ubuntu versijas ir paaiškinsime jų paskirtis, dėl kurių jos buvo sukurtos.
|
|
| 1583. |
Just as Ubuntu is based on Debian, several distributions are subsequently based on Ubuntu. Some of these are made for general use, and each differs with respect to the software included as part of the distribution. Others are designed for specialized uses.
|
|
| 2010-12-01 |
Kaip Ubuntu yra sukurta Debian pagrindu, taip keletas distributyvų yra sukurti Ubuntu pagrindu. Kai kurie iš jų skirti bendram naudojimui ir skiriasi tik iškart įdiegta programine įranga. Kiti yra pritaikyti tik tam tikroms užduotims atlikti.
|
|
| 1584. |
Four derivative distributions are officially recognized and supported by both Canonical and the Ubuntu community. These are:
|
|
| 2010-12-04 |
Canonical ir Ubuntu bendruomenė šiuo metu oficialiai pripažįsta ir palaiko keturis Ubuntu variantus. Tai yra:
|
|
| 1613. |
This guide is not intended to be an all-encompassing resource filled with everything you'll ever need to know about Ubuntu. Because \emph{Getting Started with Ubuntu 10.04} could never answer all your questions, we encourage you to take advantage of Ubuntu's vast community when seeking further information, troubleshooting technical issues, or asking questions about your computer. Below, we'll discuss a few of these resources \dash located both inside the operating system and on the Internet \dash so you can learn more about Ubuntu or other Linux distributions.
|
|
| 2011-01-06 |
Šis gidas nėra viską, ko Jums gali prireikti, aprašantis šaltinis. \emph{Ubuntu 10.04 pradedančiųjų vadovas} negali atsakyti į visus jūsų klausimus, todėl mes raginame jus pasinaudoti milžiniškos Ubuntu bendruomenės suteikiamu pranašumu ieškant išsamesnės informacijos, sprendžiant technines užduotis ar klausiant klausimų apie savo kompiuterį. Žemiau mes aptarsime keletą tiek operacinėje sistemoje, tiek internete prieinamų resursų \dash kad jūs galėtumėte sužinoti daugiau apie Ubuntu ar kitus Linux distributyvus.
|
|
| 2010-12-04 |
Šis gidas nėra viską aprėpiantis šaltinis, aprašantis viską, ką jums gali prireikti žinoti apie Ubuntu. Kadangi \emph{Ubuntu 10.04 pradedančiųjų vadovas} negali atsakyti į visus jūsų klausimus, mes Jus raginame pasinaudoti milžiniškos Ubuntu bendruomenės suteikiamu pranašumu ieškant detalesnės informacijos, sprendžiant technines užduotis, ar klausiant klausimų apie jūsų kompiuterį. Žemiau mes aptarsime keletą šių resursų \dash prieinamų tiek operacinėje sistemoje, tiek internete \dash kad jūs galėtumėte sužinoti daugiau apie Ubuntu ar kitus Linux distributyvus.
|
|
